Tradicinės pirtys. Atsiradimas ir savybės
Neįmanoma tiksliai nurodyti, kokiame krašte ar šalyje pirmą kartą žmonijos istorijoje pradėtos statyti tokios patalpos, kuriose žmonės, išmoningai naudodami ugnį, vandenį, akmenis ir medį, išmoko valyti savo organizmą, tinkamai atlikti švaros procedūras. Vieni seniausiųjų liudijimų apie vandens procedūras rasti Senovės Egipto papirusuose, piešiniuose ant indų ir išlikusios sieninės tapybos pavyzdžiuose. Faktiškai, pirtis atsirado sugalvojus pilti vandenį ant įkaitusių akmenų.
Skirtinga kultūra, religija ir klimato sąlygos kiekvienoje šalyje bei valstybėje lėmė skirtingas gydomosios pirties tradicijas. Beveik visų didžiųjų religijų knygose ir šventraščiuose paminėtos higieninės vandens procedūros pirtyje.
Tradicinė suomiška pirtis – sauna
Tradicinės saunos pirtys atsirado mažiausiai prieš tūkstantį metų, kuomet klajokliai dabartinės Suomijos teritorijoje šildydavosi iškastuose urvuose žemėje. Šiose pirmosiose „pirtyse“ (t. y. urvuose) jie kurdavo laužus, o kai urvai prišildavo ir ugnis išblėsdavo, uždengdavo urvų angas, kad šiluma išliktų ilgesniam laikui. Sauna tapo ypatingai svarbia suomių kultūros dalimi, kuri palaipsniui išplito kitose šalyse.
Sauna – tai suomių kalbos žodis, reiškiantis uždarą patalpą, šildomą krosnimi su akmenimis. Paprasčiau tariant, tai sausa karšta pirtis. Lietuvoje sauna dažnai vadinama suomiška pirtimi.
Sauna suomiams nuo senų senovės išliko kaip šventovė. Saunoje temperatūra išgaunama dėka elektrinės ar malkinės krosnelės, kuri pripildoma akmenimis. Kaisdama krosnelė įkaitina patalpą iki 90-100 °С ir daugiau. Ant krosnelės akmenų pilamas vanduo, gira arba įvairių žolelių nuovirai. Taip išgaunamas kvapnus garas.
Gerai įkaitintoje saunoje oras yra sausas, tad žmogaus kūnas iš karto ima kaisti. Ant akmenų pilant vandenį, ore padaugėja „deginančio“ garo, bet, praėjus kuriam laikui, oras vėl tampa sausas. Saunoje temperatūra gali būti iki 100 °С ir daugiau, bet oro drėgnumas tesiekia 5-10%.
Suomiška pirtis – tai mini šoko efektas kūnui, pasiekiamas pradžioje būnant karštoje pirtyje, po to atliekant šaltas maudynes. Šios procedūros atliekamos pakaitomis. Suomiai pirtyje lankosi beveik kasdien ir jie tai laiko natūraliu dalyku kaip dantų valymas. Tradicinė suomiška pirtis yra medinė.
Tokiose pirtyse su metalinėmis elektrinėmis ar malkinėmis krosnelėmis, karštų akmenų kiekis ir jų temperatūra yra tie kriterijai, pagal kuriuos vertinama pirties krosnelė, o kartu ir pirties kokybė. Kuo karštesni akmenys, tuo lengviau garu palaikyti norimą karščio pojūtį. Karštas garas ne tik drėkina orą, bet ir pakelia pirties temperatūrą.
Tradicinė turkiška pirtis – hamam
Pirmosios turkiškos pirtys (dar vadinamos garinėmis pirtimis arba Hamam pirtimis) atsirado prieš kelis tūkstančius metų Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje. Osmanų imperijos laikais šias pirtis perdarė arabai ir jos tapo prausimosi ir švarinimosi vieta bei svarbia kasdienio žmonių gyvenimo dalimi. Čia žmonės rinkdavosi pabendrauti, susitikti su draugais ir užmegzti naujų ryšių.
Turkiškos pirties istorija kyla iš senų laikų kuomet tik turtuoliai galėdavo sau leisti tokius malonumus kaip garo pirtį. Ne be reikalo tokios pirtys tradiciškai buvo įrenginėjamos aukščiausios valdžios ar aukštuomenės rūmuose. Šios pirtys sparčiai išpopuliarėjo visose Rytų šalyse, nes, karšto klimato sąlygomis, reguliarus lankymasis pirtyse saugojo žmones nuo įvairiausių ligų.
Turkiška pirtis yra ne tik gero poilsio vieta, veiksminga profilaktinė priemonė nuo daugelio ligų, energijos bei geros savijautos šaltiniu, bet ir rytietiška ilgametė tradicija, kurioje vizualūs įspūdžiai turi gan didelę reikšmę. Šiandien turkiškos pirtys yra laikomos neatsiejama Turkijos kultūros dalimi, kurią vertina ir mėgausi daugelis pasaulio valstybių.
Turkiškos pirtys yra santykinai drėgnos ir šiltos. Jose, paprastai, dominuoja apie 100% drėgmės lygis, temperatūra siekia 40-50 °C. Šios pirtys sveikos, puikiai tinkamos odos valymo bei kūno atsipalaidavimo procedūroms. Turkiškąją patariama rinktis tiems, kam sunku ištverti karštį sausoje pirtyse.
Tobulėjančių technologijų dėka, šiuolaikinė garinė pirtis gali būti įrengta ir nedidelėje patalpoje tiek privačiuose, tiek visuomeninės paskirties objektuose.
Tradicinė rusiška pirtis – bania
Rusiškos pirtis – tai garinė pirtis, nuo senovės buvo plačiai paplitusios Rusijos teritorijoje, o dabar jau ir visame pasaulyje. Rusiškoje pirtyje naudojama elektrinė arba malkinė krosnelė, kuri pripildoma dideliu akmenų, taip išgaunant gausų kiekį garo.
Garo pirtys buvo svarbiausia gydomoji ir sveikatos stiprinimo priemonė. Rusijos platybėse garinės pirtys plačiai naudojamos žmogaus savijautos gerinimui, gydant įvairius sveikatos negalavimus. Gyvenant atšiauriomis sąlygomis, kuomet artimiausia pagalba būdavo per toli, vienintelė ligonio viltis buvo rusiška pirtis.
Rusiškos garinės pirtys ne tik gydytojų, bet ir pačių žmonių buvo pripažintos kaip būtina priemonė išlikti sveikam, darbingam ir žvaliam. Manoma, kad būtent ši reguliaraus ėjimo į pirtį tradicija Rusijos imperijoje padėjo išvengti didžiųjų epidemijų ir ligų protrūkių, siautėjusių Vakarų Europoje.
Garinės pirties garai atveria poras, išvalo susikaupusį kenksmingą prakaitą, sutvarko virškinimą, šaliną nuovargį, ir gerina apetitą. Asmeninės namuose esančios garinės pirtys būdavo kuriamos tik šeštadieniais, todėl šeštadieniai buvo laikomi pirties diena. Vakarų keliautojus stebindavo rusiškos garinės pirties procedūra, kurios metu pirtyje įsikaitinę rusai voliodavosi sniege, o atvėsus grįždavo į pirtį toliau kaitintis.
Rusiškos pirtys būna „juodosios“ – tai pats seniausias rusiškos pirties tipas, ir „baltosios“. Pirmu atveju pirtyje nėra kamino, sienos aklinai užkamšytos, lubos žemos, o pats pirties pastatas padalintas į dvi patalpas – priešpirtį ir vanotuvę. Antruoju atveju, „baltojoje“ pirtyje dūmai nepakliūva į vidų, o išeina pro kaminą. Krosnis tokioje pirtyje susideda iš trijų lygių: apatinio tuščio – pūstuvės, vidurinio – ugniakuro, kuriame dega malkos, ir viršutiniojo, ant kurio užritinti dideli akmenys.
Neatsiejamas rusiškos pirties elementai – gausūs garai ir vanta, kuria vanojantis, gerinama kraujotaka, skatinamas prakaitavimas, lėtinamas odos senėjimo procesas.
Kitas rusiškos pirties ypatumas – krosnis-kūltupis, kuris turi būti pastatytas patyrusio meistro, kad pirtis būtų tinkamai prikaitinama. Jei viskas tvarkoje, akmenys rusiškoje pirtyje įkaista iki 800 ºC ir tuomet jau ima švytėti. Ant jų pilamas vanduo, gira arba alus – taip gaunami ne tik garai, bet ir malonus aromatas.
Tradiciškai rusiška pirtis būna medinė, pastatyta iš apvalių rąstų. Rusiškos pirtys dažniausiai statomos iš pušies ar eglės rąstų. Pirtis, pastatyta iš šiaurėje augančių medžių medienos tarnauja ilgiau, nes ji yra tvirtesnė dėl lėtesnio medžio augimo.
Pirčių tradicijos Lietuvoje
Žinoma, kad pirčių tradicijos Lietuvoje gyvos nuo seniausiųjų laikų. Kernavės apylinkių tyrinėtojai archeologai atrado XIV a. kultūriniame sluoksnyje senovinės pirties fragmentus, net vantų ir medinio kaušelio fragmentus. Seniausioji lietuviška pirtis buvo suręsta iš pušinių rąstų su patiestomis eglinėmis grindimis. Pastatas užėmė apie 16 kv. metrų, o kampe buvo didelė akmeninė krosnis, kurioje akmenys buvo sudėti be jokio skiedinio.
Pirtis mūsų protėviams turėjo praktišką paskirtį – organizmo švara ir higiena. Pirtyje buvo ruošiamas šiltas vanduo prausimuisi: pradžioje įkaitintus akmenis metant į duobę su vandeniu, vėliau į medinius kubilus. Dažniausiai lietuviškoje pirtyje toje pačioje patalpoje buvo ir prakaituojama, ir vanojamasi beržinėmis, kadaginėmis, ąžuolinėmis vantomis ir trinamasi pataisų kempinėmis. Toje pačioje patalpoje buvo ir prausiamasi, ir plaunama galva beržo pelenais ar žolių arbatomis bei nuovirais.
Dažnai lietuviškoje dūminėje pirtyje buvo rūkoma mėsa, sukabinta ant kartelių, kūrenant žalių alksnių malkomis, pridedant kadagio šakelių, stengiantis, kad dūmai būtų kuo šaltesni. Pirties patalpa pasitarnaudavo ir linų minimui, odų išdirbimui ir džiovinimui ir net naminės gamybai.
Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra virš 12 tūkstančių veikiančių pirčių.
Profesionali konsultacija, pirties projektavimas ir įrengimas
Nedelskite ir nedvejokite. Kreipkitės ir mūsų patyrę specialistai pakonsultuos ir patars Jums. Padėsime išsirinkti šiuolaikinę pirties įrangą ir medžiagas, apšvietimo sprendimus. Žinodami Jūsų lūkesčius ir norus, paruošime projektą ir sąmatą pagal Jūsų poreikius ir biudžetą.
Nepraleiskite progos pasinaudoti profesionalų rekomendacijomis ir patarimais. Taip išvengsite esminių statybos klaidų bei sutaupysite lėšų ir laiko.
